 Žiemą aš mėgstu naudoti purų kūno kremą, kuris yra plaktos grietinėlės konsistencijos, tik palietęs odą leidžiasi ir tolygiai padengia riebiu sluoksniu. Jo receptą galima rasti čia.
Bet atėjus šiltam metui -mano kūnas mėgaujasi pieneliu. Lengvai besigeriančiu, pakankamai maitinančiu ir drėkinančiu. Pernai dalinausi video kaip gaminti, šiemet tik šiek tiek patobulintas receptas. Šioms atostogoms pagaminau vėsų, kvepiantį, drėkinantį, bet kartu ir praturtintą vitaminais ir cinku kūno pienelį, kuris labai lengvai geriasi ir palieka odą lygią it šilkas. Receptą pateikiu procentais, nes gaminau labai didelį kiekį, 500ml. Moliūgų aliejus 5% Sviestmedžių aliejus 6,7% Kviečių gemalų aliejus 4% Sojų lecitinas tirpus riebaluose 0.5% Bio-retinolis (vitaminas A) 0,5% Simulgreen emulsiklis 6% Augalinis glicerinas 4% Alavijo gelis 10% Hidrolatas 55% (šį kartą naudojau vandeninių mėtų ir šlamučių) Natrio laktatas 2% Niacinamidas (vitaminas B3) 1% Kviečių proteinai 1% D-pantenolis (vitaminas B5) 2% Vitaminas E 1% Cinko oksidas (kartu šiek tiek saugos nuo saulės, bet daugiau dėl to, kad odai reikia cinko) 0.5% Konservantas 0,3% (šį kartą naudojau suttocideA) Eteriniai aliejai 0,5% Man patinka gaminti didesnį kiekį, nes tuomet yra erdvės pažaisti su kvapu. Mano veido kremai taip skaniai nekvepia :) Šį kartą kvepinau benzoino derva, šventąja bosvelija, levanda, žaliosiomis citrinomis, palmarozomis ir truputėliu ambros. Gavosi švelnus, gaivus ir šiek tiek salstelėjęs kvapas, kuris primena skanumynų parduotuvėlę. Į odą susigeria ypač gerai. Konsistencija skysta, todėl supyliau į indelį su dozatoriumi. Galiojimas apie 6 mėn, todėl užteks visai vasarai. Norite pasigaminti ir jūs, bet nežinote nuo ko pradėti? Žalių burtų studijoje nuolat vyksta kosmetikos dirbtuvės. Ateikite ir pasigaminkite pati. Visas žaliavas galite įsigyti mūsų studijoje, Lazūnų 25A, Kaune. Gerų atostogų!  Atostogos yra toks metas, kai mūsų oda ir nuo poilsio pagražėja. Bet kadangi šaltukas pasitrauks, o aš išvykstu pailsėti ten, kur naktimis šalčiau nei pas mus, o dienomis - karščiau nei pas mus ir šviečia saulė, reikia pasiruošimo.
Taigi - pildau savo krepšiuką išbandytomis priemonėmis. Šis kremas nuostabus - aliejai sudėlioti taip, kad maitintų, saugotų, bet neriebalintų odos ir ji visą dieną liktų matinė, priedai parinkti taip, kad drėkintų ir saugotų. Nevynioju į vatą - štai receptas: Aliejinė dalis: Prolipid 141 2g Jojobos aliejus 1,1g Nilinio sviestmedžio sviestas 0,4g Šorėjų sviestas 0,5g Moliūgų aliejus 1,2g Erškėtuogių aliejus 1,3g Retinolis (vitaminas A) 0,6g Vandeninė dalis ir priedai: Levandų ir kvapiųjų šalavijų hidrolatų mišinys 35g Medaus milteliai 0,4g Inulinas 0,8g Niacinamidas (vitaminas B3) 2g Asiliės pieno milteliai 0,2g Šilko amino rųgštys 0,8g Cinko oksidas 0,2g Alantoinas 0,2g VitaminasE 0,4g Pieno rūgštis 2l Konservantas 0,3g Kremo gaunasi apie 60ml, nes pripildžiau visą beorį 50ml indelį ir dar liko. Kremo pH 5,5. Kvepinau šventosios bosvelijos, miros, palmarozų, monardų ir žaliųjų citrinų eteriniais aliejais. Geriasi puikiai, šiek tiek saugo nuo saulės, kas kalnuose bus labai aktualu. Vitaminai maitina po žiemos pavargusią odą. Jei trumpai - tai toks tobulas kremas :) Nori pasigaminti tokį ir nežinai nuo ko pradėti? Ateik į žalių burtų studiją Kaune, ten vyksta praktinės dirbtuvės ;)
 Jeigu jau įkando uodas - ką daryti?
Patarimų yra daug ir visokių. Aišku visada verta pabandyti ir atrasti tai, kas tinka tau. Aš jau porą metų naudojų būtent šį paprastą mišinį. Rankinėje nešiojuosi 10ml su roll-on aplikatoriumi, kad tiesiog imti ir tepti kada reikia. Galima laikyti ir paprastame indelyje, bet nepersistenkite su kiekiu - jeigu tepsite tiesiog pirštu, gali užsiveisti pelėsis (juk ne visada mūsų rankos būna steriliai švarios). Mišinys tinka naudoti ir sumušimams (pvz kai vaikas pargriuna ar nusibrozdina). Tepalas po įkandimo Jums reikės:
Labai paprastai - sulašinkite eterinius aliejus į gelį ir gerai išmaišykite. Levandinas ramina, dėl sudėtyje esančių kamparinių dalių mažina skausmą, pipirmėtė šaldo ir mažina patinimą. Įspėjimai - pipirmėčių eterinio aliejaus negalima naudoti besilaukiančioms, žindančioms ir vaikams iki 6 metų. Kadangi pati auginu trejų su puse pyplį - pipirmėčių eterinį aliejų keičiu dirvinių mėtų eteriniu aliejumi (Mentha arvensis). Su linkėjimais, Rūta Šį kartą - trumpai ir greitai. Pats populiariausias gaminys, kurį vos spėju gaminti, todėl turinčius laiko kviečiu ateiti į dirbtuves ir pasigaminti patiems. Arba galite pasigaminti namuose patys. Juk pati geriausia kosmetika yra šviežia ir tikra. Su linkėjimais, Rūta  Na, gerai, erkėms - taip pat nei lašelio.
Iš tiesų, tai negaliu labai skųstis. Mes negyvename Druskininkuose ar prie didelės balos, kur uodai sega dieną ir naktį. Bet jų yra. Labiausiai gasdina - erkės. Tfu tfu tfu - nesu turėjusi nei vienos, bet tikrai neramu, ypač kai tiek laiko praleidžiu pievose ir kiekvieną savaitgalį su šeima vis lekiam į gamtą. Kaip visada kovai pasitelkiu natūralias priemones. Kol kas - veikia puikiai. Vat ir vakar - vakare, prie pravirų langų vyras uždegė šviesą. Ir kaip man miegamasis buvo pilnas kraujasiurbių. Bet užteko sinergijos pagarinti 30 minučių garintuve - nei vieno nebeliko. Net ir išjungus - per visą naktį nei vieno įkandimo. Kokie eteriniai aliejai veikia nuo uodų - rašyta ir prirašyta. Kažkaip nesinori kartotis. Ypač, kai kai kurie šaltiniai yra labai patikimi. Todėl šį kartą trumpai ir drūtai: Puškiklis nuo uodų ir erkių "ŠTIŠ" Jums reikės:
Su linkėjimais, Rūta  Meškinis česnakas yra nuostabus augalas. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jam ditirambai skamba jau ne vienerius metus. O aš - turiu jų visą plantaciją. Kiekvieną pavasarį būtent meškinis česnakas yra tikrasis pranašas, kada jau atšils. Kai tik jis pradeda lįsti iš po žemės - žinok, kad pavasaris tikrai jau greitai. Daugiau apie jį galima pasiskaityti internete, pradedant čia, o baigiant visagaliu google. Nuostabus prieskonis, turintis labai daug vitaminų. Šviežią dažniausiai aš valgau kartu su salotomis, arba tiesiog - užsikandu valgydama bet ką kitą. Skonis česnakinis, bet ne toks, kaip tikrojo česnako.
Nors pernai dalinau česnako daigus visiems, kas tik norėjo, šiemet jo užaugo dar daugiau. O mano vyras vis grasino, kad tuoj tuoj trauks žoliapjovę ir pjaus puse mano plantacijos, kuri įsitaisė didžiojoje mūsų pievoje. Teko kažką galvoti. Ir kaip tik man viena draugė pakuždėjo, kad galima pasigaminti iš jo pesto padažą. Ačiū, Jūrate, už idėją! Taigi - pesto yra kilęs nuo itališko žodžio trinti. Dažniausiai jis būna gaminamas iš bazilikų (nes Viduržemio jūros regione jo labai daug), bet tai nėra būtina taisyklė. Dar vienas dalykas, kuris mane pastūmėjo gaminti būtent šį padažą yra tai, kad kaip tik gavau tiesiai iš Graikijos šviežutėlio Kalamata extra virgin gold alyvuogių aliejaus. Taigi, pasiraitojau rankoves ir pagaminau. Skanu labai, visa šeima pirštelius apsilaižė. Todėl dalinuosi receptu. Jums reikės:
Kedrų riešutus sumečiau į karštą keptuvę ir šiek tiek pakaitinau. Labai nedaug, kad neprisviltų. Tuomet sudėjau į keramikinę grūstuvę ir sutryniau, kad išsiskirtų kvapnus aliejus. Meškinio česnako lapus šiek tiek pasmulkinau peiliu, nes vien grūstuvėje būtų buvęs katorgiškas darbas. Manau jeigu gaminsite daug, vertėtų sumesti viską į blenderį. Tuomet česnako lapus tryniau kartu, užpyliau alyvuogių aliejaus ir vis tryniau. Mano grūstuvė nėra labai didelė, todėl tryniau per kelis kartus. Kai riešutų-česnako-alyvuogių aliejaus masė pasidarė vientisa, sudėjau tarkuotą parmazano sūrį ir permaišiau su šaukštu. Sudėjau į indelius ir vieną, kuris stovės ilgiau - dar užpyliau alyvuogių aliejumi, kad neleistų orui pasiekti žolių. Kitą vartosime artimiausiu metu, todėl daugiau aliejaus nepyliau. Pagamintą padažą reikėtų laikyti šaldytuve. Galima net šaldiklyje šaldyti ir naudoti žiemą. Kaip valgyti? Dėti į salotas, tepti ant duonos, naudoti kaip padažą prie mėsos ar žuvies, naudoti kaip padažą prie makaronų... panaudojimo būdų yra galybė - tereikia duoti laisvę fantazijai. Skanaus! Rūta  Kūno losjonus ir įvairius tepalus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų. Seniausia mano rasta data - 8000m prieš Kristų. Žmonės tepdavo savo odą įvairiais tikslais - kad ji būtų lygesnė, norėdami apsaugoti, gydydami ligas, siekdami išvengti jos sausėjimo ir raukšlėjimosi. Pietų Amerikoje žmonės naudojo avokadų aliejų, Brazilijos teritorijoje ir Afrikoje - alyvpalmių aliejų, kuriame labai gausu vitamino E, šiaurės Amerikoje - indėnai naudojo gyvulinius riebalus, Viduržemio jūros regione yra labai senos alyvuogių aliejaus naudojimo odos priežiūrai tradicijos.
Taip kad išrasti kažką naują yra tikrai sudėtinga. Ir neišradau. Tai tikrai nėra mano atradimas, bet kiekvieną kartą receptą šiek tiek keičiu, priklausomai nuo to, kokio rezultato noriu, todėl vietos improvizacijai vis tiek lieka. Purus kūno sviestas tinka tiek žiemą, kai oda labai sausėja ir ją reikia papildomai saugoti nuo šalčio (eidami į lauką mes visa šeima tepamės veidus tokiu tepalu), tiek vasarą - kai ją reikia saugoti nuo saulės ir dehidratacijos. Pačio kūno sviesto konsistencija yra kaip plaktos grietinėlės - labai lengvai ir švelniai tepasi, vos prisilietęs prie šilto kūno tirpsta. Aš labiausiai jį mėgstu tepti ant šiek tiek drėgnos odos po dušo, bet tikrai galima tepti ir ant sausos odos. Taigi - receptas: 25g. sviestmedžių aliejaus 25g. kakavos sviesto 10g. mango sviesto 45g. saldžiųjų migdolų aliejaus Papildomai - vitaminas E 6 lašai, eteriniai aliejai - apie 20 lašų priklausomai nuo to, kokius pasirenkate, provitaminas B5. Laisvės improvizacijai yra nemažai. PVZ - vietoj kakavos sviesto galima naudoti nerafinuotą alyvpalmių aliejų, kuris yra vidutiniškai kietos konsistencijos, tuomet sviestas bus švelnios oranžinės spalvos, o jūsų oda liks švelniai parudusi, tarsi šiek tiek pasideginus saulėje. Dar labai mėgstu naudoti kavos sviestą - tuomet net kvepinti nereikia, viskas kvepia kaip šviežia kava. Kaip gaminti? Kietuosius sviestus (sviestmedžių, kakavos ir mango) išlydykite vandens vonelėje. Neperkaitinkite, labai svarbu yra stebėti kada jie ištirpo ir kuo greičiau ištraukti. Kaitinimas mažina gerąsias aliejų ir sviestų savybes, o mums to tikrai nereikia. Tuomet supilkite migdolų aliejų (vietoj jo galima naudoti ir abrikosų kauliukų, ir avokadų, ir pirmo spaudimo alyvuogių aliejų ir virtuvės lentynos), viską gerai permaišykite ir palikite atvėsti. Labai nekantraujantiems - galima įdėti į šaldytuvą. Kai viskas atvėsta ir sustingsta į bendrą masę, tuomet imkite elektrinį plaktuvą. Taip taip, tą iš virtuvės, kuriuo plakame kiaušinio baltymus pyragui. Ir plakite. Plakti reikia ilgai, aš paprastai gaminu dvigubą kiekį nei parašiau, nes retai kada nėra prašančių šio gėrio, ir plaku maždaug 15 minučių. Todėl šiam kiekiui tikrai reikės 10 minučių pastovaus plakimo. Po kurio laiko pastebėsite, kad sviestas darosi purus, panašėja į plaktą grietinėlę. Kai matysite, kad išsiplakė ir nebėra kietų gumuliukų, tuomet sulašinkite vitaminą E, eterinius aliejus ir kitus norimus priedus. Tie, kas nori visiško natūralumo - galima sukti ir ranka. Tai yra gana sudėtinga, nes sukti reikės tikrai ne 10 minučių, o gerą pusvalandį. Bet pasišarvojus kantrybę galima apsieiti ir be elektrinio plaktuvo. Su linkėjimais, Rūta  Šaltu metų laiku mūsų oda patiria labai daug streso. Čia šilta, čia šalta, čia sausa, čia tuoj drėgna. Šaltas vėjas nugairina odą, lūpos suskirsta ir net blakstienos tampa retesnės.
Bet yra natūralių būdų kaip su tuo kovoti. Šiandien siūlau jums išbandyti vieną iš trijų mano mėgstamų "naminių" veido kaukių receptų. Kodėl "naminių"? Todėl kad visus ingridientus greičiausiai jau turite namuose. Tereikia sumaišyti ir rasti bent pusvalandį sau. Avižinė medaus kaukė Lygiomis dalimis sumaišykite avižinius dribsnius, kiaušinio trynį ir medų. Masę tepkite ant veido ir laikykite 20 minučių. Paskui nuplaukite vėsiu vandeniu. Ši kaukė saugo veidą nuo atšiauraus vėjo. Oda tampa elastinga ir skaisti. Avokadų su citrinų sultimis kaukė Nuluptą avokadą sutrinti iki vientisos masės, įpilti šlakelį citrinos sulčių (aš pilu maždaug arbatinį šaukštelį) ir viską gerai išmaišyti. Kaukę tepti ant veido ir po 20 minučių nuplauti vėsiu vandeniu. Ši kaukė pašalina negyvas odos ląsteles, intensyviai drėkina ir maitina odą. Šiek tiek lygina pigmentines dėmes. Aš ja dažnai mėgaujuosi po vasaros, kai ant nosies dar turiu likusių strazdanų. Bananų ir grietinės kaukė Vieną bananą sutrinti ir sumaišyti su grietine. Gauta masė turėtų būti lengvai besitepanti, bet nenutekėti nuo veido. Kaukę laikyti 30 minučių ir nuplauti vėsiu vandeniu. Ši kaukė atgaivina šalčio nualintą, pleiskanojančią ir sausą odą. Kaukėmis rekomenduoju mėgautis 2 kartus per savaitę. Jeigu tiek laiko neturite, tai raskite laiko nors vienai - jūsų veido oda tikrai padėkos. Su geriausiais linkėjimais, Rūta  Anokia čia naujiena, kad vaikai, pradėję eiti į lopšelį-darželį, pirmais metais labai serga. Mane tuom gasdino visi aplinkui. Draugų patirtys prastos. Todėl šia tema studijavau daug. Skaičiau, domėjausi, klausinėjau... Suvokiu, kad vaiko ligos priklauso daugiau nuo emocinių dalykų, o bet tačiau - įrašas ne apie tai.
Aš kaip tikra ragana juk privalau kažko imtis, kol bėda dar nepasibeldė į svečius. Prisipažinsiu, ne pirmi metai tai darau. Pernykštis sirupas buvo dovanojamas, sulaukta labai gerų atsiliepimų ir prašymų dar. Likęs namuose buvo naudojamas itin retai. Bet geriau pasiruošti, nei paskui žiemą bėgti į vaistinę. Čiobrelis tikriausiai visiems žinoma žolė. Paprasta ir paplitusi visur. Galima tiesiog nueiti į mišką ir rasti. Ir visi žino, kad kosint, norint suskystinti gleives - reikia gerti čiobrelių arbatą. O jei neužtenka vien arbatos - medikai greitai išrašo receptuką su keistu užsienietiškai skambančiu pavadinimu, kur pasigilinus randi ne ką kitą, o čiobrelį sirupe ir dar nereikalingų priedų. Taigi, atskleidžiu paslaptį - receptas tikrai nėra sudėtingas. JUMS REIKĖS:
Pirmiausiai sausą švarią žolę reikia užpilti karštu vandeniu. Nepilkite verdančiu, taip žūva labai daug naudingų medžiagų. Lygiai kaip ir vaistažolių arbatą ruošiant - verdantis vanduo nėra būtinas. Užpilkite, uždengkite ir palikite. Mažiausiai 12 valandų viskam bręsti ir burtis. Po 12 valandų - nukoškite. Pasiruoškite saldžiąją dalį: cukrų ar medų (galima maišyti lygiom dalim ar kaip jum skaniau) su labai nedaug vandens pašildykite, kol cukrus (medus) ištirps ir masė taps vientisa. Čia reikia kantrybės ir jokiu būdu neperkaitinti. Supilkite citrinos sultis. Tuomet supilkite antpilą ir gerai viską išmaišykite. Viskas - sirupas paruoštas. Pilstykite į buteliukus, užklijuokite dailias etiketes ir padėję laukite žiemos. Svarbi dalis! PROPORCIJOS - standartiškai 1 litrui skysčio (antpilo) yra imama 2kg cukraus ar medaus. Kaip jau minėjau - galima maišyti. 1 litrui antpilo aš sunaudoju vienos didelės citrinos sultis. Etiketę galite panaudoti kad ir šią - tiesiog išsisaugokite paveikslėlį, atsispausdinkite ir užklijuokite ant buteliuko. SIRUPO NAUDOJIMO INSTRUKCIJA: Sirupą naudokite:
Suaugusiems: 2 arbatiniai šaukšteliai (10ml) 2-3 kartus per diena. Galima gerti gryną, galima pilti į pravėsusią arbatą, vandenį (iki 60°C). Atidarius laikyti šaldytuve. Sunaudoti per 2 mėnesius. Dėl naudojimo gydymui visada rekomenduoju pasitarti su savo fitoterapeutu ar šeimos gydytoju. Jeigu nenorite gaminti patys - jau pagaminto sirupo galima įsigyti. Reikia tiesiog rašyti žinutę. Linkiu būti sveikiems! Rūta |
Receptų autoriai
Čia Jūs galite rasti Rūtos sugalvotus, išbandytus ir aprašytus receptus. |
RSS Feed
